Mokytojo įkvėpti gamtoje išgyvena kūrybinį džiaugsmą
Tradicinė stovykla prie jūros
„Vaikams reikia parodyti daugiau nei gali per pamokas, vesti juos į platesnius vandenis“, - sako Panevėžio „Ąžuolo“ vidurinės mokytojas Romas Kupčinskas, nenuilstamai jau daugelį metų ieškantis būdų, kaip paskatinti mokinių kūrybiškumą, atverti pažinimo džiaugsmą, ugdyti meilę gamtai ir savo kraštui.
Metodininko vardą turintis mokytojas įsitikinęs, kad geriausiai pavyksta kūrybinėse stovyklose, įvairiose ekskursijose, išvykose su dviračiais, pokalbiuose prie laužo.
Tradicinė stovykla prie jūros
Šiemet birželį maždaug keturiasdešimt Panevėžio „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos mokinių grupė septintą kartą krovėsi kuprines ir vyko į kūrybinę stovyklą prie Baltijos jūros. Jau kelerius metus stovyklavietę jie įsirengia Monciškėse (Palangos miesto dalis), prie Neįgaliųjų reabilitacijos centro. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai atveža lauko virtuvę, vaikai pasistato palapines ir 5-6 dienoms pasineria į kūrybinius ieškojimus.
Jau septynerius metus kasmet prie jūros savo mokinius vežantis R. Kupčinskas sako, jog vaikai kūrybinėse stovyklose pirmiausia atlieka kūrybinius darbus, o paskui ilsisi, pramogauja. „Jie dirba nuo ryto ligi vakaro. Paskaičius mūsų dienotvarkę, galima ir išsigąsti. Bet vaikai gan noriai dirba. Kartais net ir vakarais, kai prasideda laisvalaikis, kai kurie iš jų pasilieka prie kūrybinių darbų“, -ne dykinėti, o kurti, ugdytis pareigos, atsakomybės jausmą nuolat vaikus skatina mokytojas.
Kūrybiniams darbams medžiagų vaikai ieško gamtoje, iš namų atsiveža tik faneros, lipalo. Jūros nuglūdinti akmenėliai, medžių šakelės, smėlis, žvyras sugula į jų darbus. Kartais vaikams pasiseka rasti ir gintaro, kurį taip pat panaudoja kūrybos procese.
„Technologijas, kaip iš gamtos rastų medžiagų kažką padaryti gražaus, atradome patys. Pirmaisiais metais gerai nežinojome, kas iš jų gausis, kaip jos atrodo kūrybos procese. Kasmet mokėmės iš savo patirties, matėme, kur nesiseka, ką galima patobulinti. Atrodo mums pavyko“, - kasmet vis gražesniais ir brandesniais mokinių darbais džiaugėsi R. Kupčinskas.
Kiekvienais metais kūrybinėse stovyklose vaikai kuria sutarta tema. Pvz., prieš trejus metus darbus skyrė Panevėžio 500 metų jubiliejui, pernai miškų urėdijų logotipus, o šiemet vaikų kūriniuose vyravo ąžuolo tema. Po kiekvienos kūrybinės stovyklos rengiamos parodos Panevėžio miesto savivaldybėje arba vaikų bibliotekoje „Šaltinėlis“.
Ketina minėti dešimtmetį
Į „Jaunųjų meistrelių berniukus ilgus metus būręs R. Kupčinskas prisiminė, jog mintis rengti kūrybines stovyklas kilo tuomet, kai vaikams susilpnėjo noras dirbti su medžiu. Tuomet kartu su kolega iš Panevėžio Juozo Miltinio vidurinės mokyklos Vidu Vrubliausku sugalvojo mokiniams rengti kūrybinę stovyklą prie jūros. Į stovyklą mokytojai pažadėjo paimti tuos mokinius, kurie visus metus lankys būrelį.
„Pamanėme, kad vaikams gerai bus semtis idėjų iš gamtos“, sakė R. Kupčinskas.
Pirmoji stovykla buvo surengta Karklėje. Čia įsikurti padėjo VSAT pareigūnai. Pasieniečiai ne tik rado vietą stovyklavietei, skyrė lauko virtuvę, bet ir mokiniams pastatė savo palapines. Bendradarbiavimas nenutrūko iki šiol. Pasieniečiai mokiniams kasmet aprodo ginklus, supažindina su savo darbu.
Pirmaisiais metais į stovyklas važiuodavo tik berniukai. „Kai paklausėme, ko trūksta stovykloje, šie sutartinai atsakė, kad labiausiai pasigenda mergaičių. Tuomet pradėjome kviestis ir jas.
Į stovyklas važiuoja įvairaus amžiaus vaikai – nuo penktokų iki dešimtokų. Kartais įsiprašo ir vyresni mokiniai. Šią vasarą važiavo vienas mokyklą šiemet baigęs jaunuolis. Yra mokinių, kurie – kone nuolatiniai stovyklų dalyviai. Būtent jų darbuose akivaizdžiai matosi kūrybinis tobulėjimas.
„Nors jau esame kiek pavargę, bet planuojame surengti dar tris stovyklas. Tuomet galėtume paminėti kūrybinių stovyklų dešimtmetį‘, - dar tęsti tradicijas dar žada mokytojas. Stovykloje vadovui tenka nemažai rūpesčių, tačiau vaikų suteiktos malonios akimirkos juos atperka. Kad ir per vienos stovyklos uždarymą mergaičių įteikta laukinių gėlių puokštė ilgam paliko gražų prisiminimą.
Dovanoja šimtus lesyklėlių
Gražių žodžių R. Kupčinskui tenka išgirsti ne tik iš savo mokinių. Geru žodžiu mokytoją mini ir ne vienas panevėžietis, kurio kieme ar sode kabo jaunųjų meistrelių pagamintos lesyklėlės. Jau septintus metus „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos mokytojas kartu su savo mokiniais prieš Kalėdas rengia akciją, kurios metu gyventojams už dyką išdalina po 150-200 lesyklėlių. Į pagrindinę miesto aikštę susirinkę žmonės, labai laukiantys tokios akcijos, akimirksniu išsinešioja simpatiškus namelius paukščiams lesinti.
„Viskas prasidėjo nuo to, kai kartą atėjo į mokyklą močiutė ir pasiskundė, kad niekur neranda nusipirkti lesyklėlės paukščiams. Padarėme jai kelias lesyklėles ir pagalvojome, kad ir kitiems žmonėms jos gali praversti. Taip ir pradėjome dalinti: ir vaikams džiaugsmas, ir žmonėms nauda“, - sakė R. Kupčinskas.
Prižiūri 60 hektarų miško
Daug metų jaunuosius meistrelius ugdantis mokytojas prieš kurį laiką savo mokinius pastūmėjo tapti jaunaisiais miško bičiuliais. Panevėžio miškų urėdija, visada remianti meistrelius, šiemet R. Kupčinsko vadovaujamo „Jaunųjų miško bičiulių“ būrelio vaikams priskyrė prižiūrėti 60 ha miško. Jame mokiniai jau pasodino 50 ąžuoliukų, iškėlė savo inicialais pažymėtus inkilus.
„Vaikai mišką stebės, tyrinės, ves užrašus. Ketiname įsirengti poilsiavietę, kur vaikai galės atvažiuoti ir su tėveliais, parodytui, papasakoti jiems, kaip rūpinasi mišku“, - sakė mokytojas.
Pirmąją pažintį su miško paslaptimis vaikams surengė girininkas Jonas Jurkevičius. Mokiniams ypač patiko jo surengta pamoka „Ar serga medžiai sloga?“ Vaikai turėjo rasti sergančius medžius ir juos pažymėti, kad į mišką atvažiavę poilsiautojai atkreiptų dėmesį, jog serga netik žmonės, bet ir medžiai, kad juos reikia saugoti.
„Paprastai daugiausia sergančių medžių būna prie stovyklaviečių. Čia vaikai jų daugiausia ir rado. Prie poilsiaviečių negaluoja medžiai, sužaloti žmonių“, - aiškino R. Kupčinskas.
Mokytojas pastebėjo, jog vaikai noriai važiuoja į mišką, renka šiukšles. Po darbo jiems smagu pabūti prie laužo, išsikepti dešrelių. Tai irgi vilioja.
Įspūdį paliko išvykos į Paberžę
Daug įdomių patirčių vaikai įgyja su savo kūrybiniais darbais dalyvaudami įvairiose parodose, projektuose, vykdami į ekskursijas. Šiais mokslo metais suplanuota įdomi kelionė į Dzūkijos nacionalinį parką. Čia mokiniai susipažins su drevine bitininkyste. Šią išvyka bus užbaigtas kelerius metus trukęs R. Kupčinsko kartu su kolege lituaniste Danute Dumbriene sumanytas projektas „Mokomės iš bičių gyvenimo“ domėdamiesi bitėmis mokiniai apsilankė Arklių muziejuje, kur vykdoma edukacinė programa „Bitelė ratuota“, Bitininkystės muziejuje Stripeikiuose.
Liaudies menu domėtis vaikus skatinantis mokytojas džiaugėsi, kad kai kuriems jo mokiniams teko pabendrauti su Anapilin išėjusiu tėvu Stanislovu. Kartu su kolega V. Vrubliausku jie kelis kartus yra rengę žygius su dviračiais į Paberžę. Vaikams padarė įspūdį tėvo Stanislovo kryžių kolekcija, jo pasakojimai apie jų simboliką. ‚Numindavome dviračiais į Paberžę, ten pernakvodavome, pabendraudavome su tėvu Stanislovu, piešdavome kryžių eskizus, o grįžę darydavome darbus. Vaikai anksčiau ar vėliau įvertina tokius susitikimus“, - mano R. Kupčinskas
VL žurnalistė Vida Tavorienė |