Kai gausiai pasnigo, nutarėme, kad mūsų globojamame miško kvartale žvėreliams trūksta maisto. Gegužinės girininkijos girininkas atvežė į mokyklą rąstigalių, o mes perpjovę per pusę puolėme kalti ėdžias. Ėdžios išėjo gan didokos ir pastebėjome, kad pro dirbtuvių duris mes neišnešime. Tad ėdžias teko surinkti lauke. Girininkijos darbuotojai jas nuvežė į mišką. Miške užkalėme stogelį ir pridėjome maisto – stirnos, zuikiams, šernams, lapėms, voveraitėms. Neužmiršome ir paukšteliams lesalo. Pakabinome dvi lesyklėles. Girininkas Dainius Medutis mums padėkojo už sukaltas gražias ėdžias ir papasakojo kodėl ir kaip reikia maitinti žvėrelius. Priminė, kad žvėrelius reikia maitinti pastoviai, neužtenka vieną kartą atvežti maisto. Pasiūlė mokiniams stebėti pagal pėdas, kas ateina pasimaitinti prie mūsų atvežtų vaišių. Prie laužo sušildę diskutavome, kas pirmieji pasivaišins mūsų atvežtomis gėrybėmis. Po savaitės vėl važiuosime pasižiūrėti, kiek ir kokias pėdutes paliko mums žvėreliai, bei atvešime jiems maisto.