Spalio mėn. 6 d. Jaunieji miško bičiuliai išvyko į ąžuolo genetinį draustinį Gustonių girininkijoje. Kelionės tikslas buvo susipažinti su ąžuolo genetiniu daustiniu. Kelionė nebuvo ilga ir jaunieji miško bičiuliai išskuodę iš autobuso puolė grožėtis rudeniniu gamtos vaizdu ir stebėtis kaip jis pasikeitė po paskutinio mūsų apsilankymo miške. O miškas buvo išmargintas įvairiomis spalvomis ir viliojo pasinerti į jo tankmę. Bet mus išblaškė tai, kad reikia padaryti tai ką suplanavome šiandienos popietei. Visų pirma turėjome išklausyti girininko Jono Masioko pasakojimo apie ąžuolo genetinį draustinį, o pasakojimas buvo tikrai įdomus. Jisai papasakojo mums apie ąžuolo genetinį draustinį, kiek metų auga čia ąžuolai, kas yra pliusiniai medžiai, kodėl kai kurie medžiai yra pažymėti it t.t. Mums parodė dar ir labai senus ąžuolus, kurie tiesiog rėmė šakomis dangų. Antras mūsų žingsnis turėjo būti pririnkti 1000 giliukų, bet deja nepavyko. Gilės dar nebuvo pradėjusios kristi, o skinti mes niekaip negalėjome, nes medžiai tiesiog milžiniški. Todėl pavyko rasti tik mažą saujelę, kurią vėliau pasodinsim miškų urėdijos medelyne – daigyne. Bet mes vistiek pasieksim 1000 ir nors ne dabar, bet artimiausiu metu tai tikrai!

Kadangi tadien orai buvo kaip užskakyti, tai galiausiai mes gavome progą papoilsiauti ir išsikepti dešrelių ant laužo. Praleidome puikų laiką ir dar pabuvome su draugais. Po gal kokios valandėlės atvažiavo autobusas ir visi grįžome į Panevėžį.