Lietuvoje išliko dar gana daug stogastulpių, koplytstulpių, koplytėlių, virš kurių šviečia saulės – geležinės jų užbaigos. Dar daug tų geležinių viršūnių tyliuose Lietuvos muziejų fonduose. Daug tebekyla virš bažnyčių, koplyčių, varpinių ir šventorių vartų ar tebestovi kapinėse ir jau apleistose kapinaitėse. Lietuvos kalėjų darbuose – geležinėse paminklų viršūnėse glūdi tiek lakios vaizduotės, fantazijos, taurumo ir skonio, kad net sunku patikėti, jog tų darbų lopšys – paprasta kaimo kalvė, o jų kalėjai – savamoksliai. Kiek kalvių – tiek skirtingų braižų, tiek savitumo, jų darbų originalumų ir išskirtinumų. Liaudies kultūra – tai neišsenkantis kūrybos šaltinis ne tik profesionaliems menininkams, bet ir augančiam vaikui. (Lietuvių liaudies menas. Vilnius. VAGA. 1992.)