Mes, Panevėžio “Ąžuolo” vidurinės mokyklos “Miško meistreliai”, dažnai lankomės mums priskirtame Paliūniškio miško plote. Lankomės kaip tikri šeimininkai: renkame šiukšles, sodiname medelius, keliame inkilus, žiemą vežame maisto žvėreliams ir  paukščiams. O kad po darbų būtų kur pailsėti, aptarti įspūdžius, pasikviesti draugų, nutarėme įrengti poilsiavietę, pastatyti pavėsinę

Kad mūsų ketinimai buvo rimti, įrodėme šaltą žiemos šeštadienį išsiruošę į mišką. Neišgąsdino mūsų net sniegas. Pirmiausią užsukome į girininkiją paimti rąstų ir lentų, paskui patraukėme rinkti akmenų laužavietei, nes kokia gi stovyklavietė be laužo? Pagaliau atvykome, iškrovėme medžiagas, akmenis, čiupome įrankius ir puolėme prie darbo. Pirmiausia iškasėme keturias duobes, kur įtvirtinome kojas suolams, ant kurių pritvirtinome pusrąsčius. Taip padarėme du ilgus, patogius suolus. Nebereikės, atvažiavus į mišką, sėdėti ant žemės ar kuprinių. Iškasėme dar keturias duobes, kad, atvažiavę kitą kartą, galėtume statyti stalus. Įrengėme laužavietę, užsikūrėme joje pirmąjį laužą, kad galėtume sušilti rankas ir kojas, kurios, rodės, į ledą pavirto, nes, kaip minėjau, oras tikrai mūsų nelepino, šlapias sniegas nebuvo labai draugiškas. Kadangi vėlų rudenį diena trumpa, temstant susiruošėme namo. Nors grįžome pavargę ir sušalę, bet kupini įspūdžių ir minčių, ką darysime kitą kartą.

Justinas Mikėnas 7 klasė. JMB būrelio narys.